Modelio metodika ir standartai
Remiasi ŠESD protokolo (GHG Protocol) standartu, konkrečiai „Įmonių apskaitos ir ataskaitų teikimo standartu“ („Corporate Accounting and Reporting Standard”), „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo 2 sritis“ („GHG Protocol Scope 2 Guidance”) ir atitinkamomis gairėmis, pateiktomis „Įmonių vertės grandinės (3 sritis) apskaitos ir ataskaitų teikimo standarte“ („Corporate Value Chain (Scope 3) Accounting and Reporting Standard”). Be to, „Greenspect“ atitinka Estijos nacionalines rekomendacijas organizacijoms dėl poveikio klimatui apskaičiavimo, kurias rekomendavo Estijos aplinkos ministerija. Remdamasi Jūsų įvestais vartojimo duomenimis, „Greenspect“ apskaičiuoja anglies pėdsaką, naudodama atitinkamus ir tikslius išmetamųjų teršalų faktorius.
Anglies pėdsako arba poveikio klimatui apskaičiavimo ribos ir poveikio sritys
„Greenspect“ modelis pagrįstas veiklos kontrolės principu (angl. operational control). Tai reiškia, kad atsižvelgiama į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
kuris atsiranda iš šaltinių ir (arba) veiklos, kurią Jūsų organizacija kontroliuoja. Pagal šį požiūrį atsakomybė už išmetamą teršalų kiekį tenka šaliai, kuri gali geriausiai kontroliuoti ir mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, be kita ko, pasirinkdama tiekėjus ir iš jų perkamus produktus bei paslaugas.
Pagal ŠESD protokolo standartą organizacijos veiklos metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis suskirstytas į tris sritis, arba apimtis:
1 sritis. Tiesioginis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis: iš organizacijai priklausančių ar jos kontroliuojamų šaltinių (pvz., transporto priemonių kuro, stacionarių degimo šaltinių ir neorganizuotai išmetamų teršalų).
2 sritis. Netiesioginis, išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis dėl įsigytos energijos: (pvz., dėl išmetamųjų teršalų, susidarančių gaminant pirktą elektros energiją ir šilumą).
3 sritis. Kiti netiesioginiai išmetamieji teršalai, atsirandantys dėl veiklos, vykdomos organizacijos vertės kūrimo grandinėje dėl veiklos, nukreiptos aukštyn ar žemyn (Pagal standartą reikalaujama atrinkti visus atitinkamus išmetamųjų teršalų šaltinius iš 15 kategorijų, atsižvelgiant į organizacijos specifiką, pavyzdžiui, „Greenspect“ apima užsakomuosius produktus ir paslaugas, ilgalaikį turtą, atliekas, verslo keliones ir darbuotojų judėjimą)*.
* 3 srities apskaičiavimas gali būti dar platesnis nei šiandien apima „Greenspect“, pavyzdžiui, poveikis, susijęs su teikiamų paslaugų ir produktų naudojimu ir jų gyvavimo pabaiga.
„Greenspect“ modelio tinkamumas ir skaičiavimo apimtis įvairių tipų organizacijoms
Pirmasis „Greenspect“ modelio sprendimas tinka paslaugų ekonomikos įmonėms ir viešojo sektoriaus bei vietos valdžios institucijoms ir apima 1, 2 ir 3 sritis (biuro ir administracinė veikla).
2023 m. pavasarį į „Greenspect“ modelį bus įtrauktas sprendimas, skirtas visoms kitoms įmonėms (išskyrus žemės ūkį, kasybą), apimantis 1 ir 2 sričių vertinimą. Tai bus minimali skaičiavimo sritis, nuo kurios bus galima pradėti poveikio klimatui vertinimą. Norėdami išsamiai apskaičiuoti poveikį klimatui 3 srityje dėl įmonės veiklos ir tiekimo grandinės specifikos, rekomenduojame kreiptis į mus dėl specialiai pritaikyto sprendimo.
Žemės ūkio ir kasybos pramonės įmonėms „Greenspect“ modelis netinka, nes jų išmetami teršalai 1 ir 2 srityse yra specifiniai (pvz., dėl žemės naudojimo išmetami teršalai) ir norint gauti tinkamą ir tikslų rezultatą, reikia atlikti atskirus skaičiavimus, todėl rekomenduojame kreiptis į mus dėl specialiai pritaikyto sprendimo.
Specifiniai išmetamųjų teršalų koeficientai (arba išmetamųjų teršalų koeficientai), naudojami platformoje „Greenspect“
Platformoje „Greenspect“ naudojami patikimi tarptautiniai specifiniai išmetamųjų teršalų koeficientai, pagal kuriuos apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų šaltinių poveikis, kai vieta nėra svarbi (t. y. tos pačios medžiagos ar gaminio naudojimo poveikis klimatui yra vienodas ne tik Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Prancūzijoje ir Paragvajuje). Galite būti tikri, kad „Greenspect“ atlikti skaičiavimai savo kokybe prilygsta geriausiai pasaulinei praktikai.
„Greenspect“ naudoja tikslius ir naujausius konkrečius išmetamųjų teršalų faktorius pagal Estiją, Latviją ir Lietuvą tiems išmetamųjų teršalų šaltiniams, kurių tikslesniam rezultatui gauti svarbus konkrečios vietos specifiškumas (pvz., elektros ir šilumos energija). Galite būti tikri, kad „Greenspect“ skaičiavimuose nenaudojami pasauliniai vidurkiai, kurie gali gerokai skirtis nuo jūsų vietovei būdingo koeficiento.
Elektros energijos poveikio klimatui apskaičiavimo metodika – pagal vietovę ir rinką
Pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitų teikimo standartą, apie išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį dėl energijos vartojimo (2 poveikio sritis), turi būti pranešama taikant du skaičiavimo metodus: a) pagal vietą ir b) pagal rinką.
Rinka pagrįstas metodas atspindi elektros energijos emisijas, susijusias su organizacijos pasirinkimais elektros energijos rinkoje (pvz., kai pasirinktas atsinaujinančiosios energijos paketas).
Vietove pagrįstas metodas atspindi išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį gaminant elektros energiją tam tikroje teritorijoje, nepriklausomai nuo organizacijos pasirinkto energijos paketo ir nuo to, ar už suvartotą elektros energiją kompensuojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmės sertifikatu, ar ne.
Dvigubo ataskaitų teikimo tikslas – užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitų nuoseklumą ir palyginamumą, nes tai padeda geriau nustatyti įmonės anglies pėdsako tendencijas ir pokyčius. Abiejų metodų rezultatai nesumuojami, o pateikiami atskirai. Galutiniame apibendrintame rezultate bus atsižvelgta į rinka pagrįstos skaičiavimo metodikos rezultatą.
Darbuotojų judėjimo iš darbo vietos į gyvenamąją vietą ir atgal poveikio klimatui apskaičiavimo metodika
Norėdami įvertinti jūsų organizacijos darbuotojų kasdienio važiavimo į darbą ir iš darbo poveikį, padėsime Jums atlikti internetinę darbuotojų apklausą, kurioje jie atsakys į šiuos klausimus:
kokią transporto priemonę jie naudoja įprastą darbo dieną;
kiek kilometrų jie nuvažiuoja iš namų į darbą įprastą darbo dieną.
„Greenspect“ iš anksto parengė internetinę apklausą, kurią galėsite išsiųsti savo darbuotojams. Apibendrinti gautų atsakymų rezultatai bus automatiškai pridėti prie kitų „Greenspect“ klausimyne pateiktų įmonės duomenų, Jums nereikės atlikti jokių tarpinių skaičiavimų. Visi atsakymai naudojami vidutiniam anglies pėdsakui, tenkančiam vienam darbuotojo judėjimui, apskaičiuoti, kuris vėliau ekstrapoliuojamas visai organizacijai pagal vidutinį darbuotojų skaičių.
Namų biuro naudojimo poveikio klimatui apskaičiavimo metodika
Siekdami apskaičiuoti išmetamųjų teršalų kiekį dėl naudojimosi namų biuru, padėsime jums atlikti internetinę darbuotojų apklausą (tą pačią apklausą, skirtą įvertinti kelionėms į darbą ir į namus, t. y. darbuotojams turėsite išsiųsti vieną klausimyną, į kurį jie turės atsakyti), kurioje darbuotojai atsakys į klausimus:
kaip dažnai, vertinant bendrai, jie dirbo iš namų;
kokia IT įranga buvo naudojama šiam tikslui;
ar buvimo namų biure metu namai buvo papildomai šildomi ir (arba) vėsinami, palyginti su kasdieniu darbu.
Apskaičiuojant namų biuro poveikį, įtraukiamas tik tas papildomas energijos suvartojimas, kuris yra susijęs tik su namų biuro naudojimu ir skiriasi nuo energijos suvartojimo įprastame namų ūkyje. Tai reiškia, kad į skaičiavimus neįtraukiamas fone veikiančios elektroninės įrangos (pvz., šaldytuvo) suvartojamos energijos kiekis. Energijos suvartojimo ir išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas taip pat grindžiamas mokslinės literatūros, tarptautinių duomenų bazių ir atitinkamų ataskaitų duomenimis.
Apibendrintas darbuotojų atsakymų rezultatas automatiškai pridedamas prie kitų „Greenspect“ klausimyne pateiktų įmonės / organizacijos duomenų, todėl jums nereikia atlikti jokių atskirų tarpinių skaičiavimų. Pagal visus atsakymus apskaičiuojamas vidutinis anglies dioksido pėdsakas, tenkantis vienam darbuotojo namų biurui, kuris vėliau ekstrapoliuojamas visai organizacijai pagal bendrą darbuotojų skaičių.
Svarbius terminus
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – atmosferoje esančios dujos, kurios sugeŠiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – atmosferoje esančios dujos, kurios sugeria šilumos spinduliavimą ir sukelia šiltnamio efektą.
Šiltnamio efektas – reiškinys, kurį sukelia šiltnamio dujos, įkaitinančios atmosferą (troposferą) prie Žemės paviršiaus. Be natūralaus šiltnamio efekto temperatūra būtų žemesnė už nulį. Tačiau šiltnamio efektas dėl žmogaus veiklos labai sustiprėjo ir sukelia visuotinį atšilimą bei klimato kaitą.
Anglies pėdsakas – kiekybiškai išreikštas bendras įmonės / organizacijos ar kito šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (matuojamas CO2 ekv. Dar vadinamas „poveikiu klimatui“, šnekamojoje kalboje dar vadinamas „CO2 pėdsaku“ (nors apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas).
CO2 ekvivalentas (CO2 ekv) – universalus šiltnamio efektą sukeliančių dujų matavimo vienetas, atspindintis skirtingą jų potencialą sukelti visuotinį atšilimą, išreikštas CO2 ekvivalentu.
Specifinis emisijų koeficientas (specifinis išmetamųjų teršalų koeficientas) – santykinis rodiklis, išreiškiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą per tam tikrą žmogaus veiklos vienetą tam tikroje srityje (pvz., 0,173 kg CO2 ekv. vienam dyzelinio automobilio nuvažiuotam kilometrui).
Visuotinio atšilimo potencialas (global warming potential – GWP) – rodo, kiek kartų intensyviau už anglies dioksido (CO2) molekulę kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos sugeria šiluminę energiją. Šioje ataskaitoje naudojamas visuotinio atšilimo potencialas pagrįstas TKKK ketvirtojoje vertinimo ataskaitoje (IPCC Fourth Assessment Report) (AR6) pateiktais duomenimis (atsižvelgiant į 100 metų laikotarpį).ria šilumos spinduliavimą ir sukelia šiltnamio efektą.
